Prieš savaitę į Kiniją, Šaolino vienuolyną, susipažinti su autentiškais Šaolino kovos menais ir čanb

Prieš savaitę į Kiniją, Šaolino vienuolyną, susipažinti su autentiškais Šaolino kovos menais ir čanbudizmo kultūra išvyko dar vienas lietuvis Džiugas Vičkus. Jo įspūdžius periodiškai spausdinsime skiltyje Laiškai iš Šaolino vienuolyno .
jau esu Pekine. Viskas gerai. Rytoj 9:47 išvažiuoju į Zhengzhou. Vis dar esu pavargęs po kelionės. Parašysiu daugiau kai jau busiu vietoje ir pailsėsiu. Šiaip atrodo, kad čia šis bei tas pasikeitė kol kas visur susišnekėjau angliškai, niekas neprieina gatvėje pašnekėti angliškai, šiaip miestas nerealiai tvarkingas ir net pasakyčiau europietiškas, kaip tu ir sakei, jokio kultūrinio šoko, greičiau atvirkščiai, bet čia dar tik Pekinas, pažiūrėsime toliau (:
Ką gi, jau antra diena sukiojuosi po Shaolino vienuolyną ir jo apylinkes. Dėka tavo rekomenduoto ukrainiečio Chatčiko patekau tiesiai į patį vienuolyną derkert ir jo gyvenimą. Tiesa, apsigyvenau ne pačiame vienuolyne, o kaimelyje šalia jo, nes neturėjau tiek pinigų. Gyvenu spartietiškai, kambarys “tikras kinietiškas” – be apšildymo, šalia gyvena šeimininke su dviem vaikais, kurie šildosi kambarį anglimis ((:, nuo rytdienos su manimi turi gyventi vienas iš vienuoliukų, vadinamasis Vusengas, kuris važinėja su Šaolino vienuolyno jaunimo grupėmis į pasirodymus, bet man ne motais ir esu labai laimingas. Šiandien ryte su Chačiku pakilome į uolą, kur kažkada devynis metus meditavo legendinis Bodhidharama.
Kelias į kalną buvo sunkus, grimztant jau drebėjo kojos… pakeliui sutikome tiek personažu, derkert kad jiems aprašyti prireiktu atskiros apysakos, pasitenkinsiu tik jų išvardijimu: atsiskyrėlis, gyvenantis kalno viršūnėje, besistengiantis niekada nemiegoti ir diena naktį vaikštinėjantis po kalnus, nuostabiausias žmogus, pakvietė mus su Chačiku papusryčiauti vidury kelio įsikūrusioje “kavinėje” (tokia palapine, kur sėdi ginklą pasidėjęs vienuolis derkert (tikras Šaolino vienuolis, o ne perrengtas), čia pat yra keletas gultų kitiems kavines personažams, malkos, krosnele ir t.t.), bevalgant prošal praėjo Šaolino abato dešinioji ranka su kažkokia delegacija, šis vienuolis stambus ir rūsčiu veidu. Vėliau prisiplakė išprotėjęs vienuolis apsimetėlis, Chačikas pavaišino jį makaronų derkert lėkšte, todėl tas bandė atiduoti savo drabužius… vėliau gertuve ir t.t.. pro šali praėjo dar keletas gerokai nuprotėjusiu veikėjų; kelionė užbaigėme šalia esančiuose urvuose, kur sutikome dar vieną Šaolino vienuolį… vėliau dar ėjome į iškiliausių Šaolino veikėjų kapines (ant paskutinio abato kapo buvo iškalti: laptopas, traukinys, lėktuvas, ir žinoma abatas, buvo ir tradiciniu kovojančių ir cigun atliekančiu vienuolių atvaizdai, bet…) rašau jums skubėdamas, nes jau turiu bėgti vakarienės į vienuolyną su visais vienuoliais; šalia sėdi kažkoks mažylis ir spokso kaip aš rašau ((: Net nežinau kaip čia viską papasakoti. Vienu žodžiu, PASAKA!!!!
Viskas super. Aš neprieinu prie interneto, nes būnu LABAI pavargęs. Šiandien, pavyzdžiui, keliausi 4:40, tada rytine malda Shaoline, vėliau valgome, pusvalandį numigau ir 3 valandų treniruote, o man dar nuo vakar skauda visus raumenis. Atsiminiau aš tavo žodžius apie pasitaupymą ir pagalvojau, kad norėčiau aš tave čia pamatyti (: vos atėjau iki namu. Dvi valandas numigau ir vėl treniruote. Ačiū Dievui, šiandien nebuvo, derkert nes mano grupei paskyrė skusti ir pjaustyti daržoves vakarienei. Tai nuvažiavau į Deng Feng, kur nuėmiau puse sumos ir atgal. Vakariene. Ir dabar sėdžiu prie interneto. Kas diena matau tavo mokytoja. Kaip tik dabar, prieš 15 minučių praėjau pro jį – sėdėjo ant tilto ir svajojo. derkert Įdomus jis toks, nekalbus, rimtas, bet man jis kelia simpatija. Maniškis Shi Yan Sian tai prikolistas, nuolat skaldo bajerius. Visi juokiasi, o aš nesuprantu, bet vis tiek linksma. Nenustebčiau, kad ir iš manęs pasišaipo. Šiaip jis fainas, bet nesicackina. Parodo 3-4 kartus ir varyk. Jei nesuprantu supyksta ir vėl liepia daryti smūgius į orą, nuo kurių man rankos baigia sutinti.
P.S. Visame Šaoline, mes tik trys europiečiai – amerikietis (levas), prancūzas (superinis) ir aš (slabakas) ((: Ir siaip europiečių čia nebėra, netgi Tagou vieni kinai. Chačikas sake, kad europiečiams žiauriai užkėlė derkert kainas, nes jau norintys kinai nebetelpa.
Gyvenu kaime per upe, kur tu ir pasakojai, o treniruojuosi pačiame Šaoline. Turistai vaikšto; vienas norėjo su manimi nusifotografuoti – sakau ką jūs, aš čia levas. fotografuokitės su kinais, derkert bet jie kažkodėl kinų nenorėjo, bet ir aš nesifotkinau, nes buvo gėda prieš kinukus su kurias treniruojuosi, derkert nes ten chebra kruta (:
Šiaip keistus jausmus man kelia Shaolinio vienuolynas – nuo didelio džiaugsmo iki baimės. Bliamba, vienuoliai čionai tokie Rambo, kad kai jie eina pro šali, supranti, kad netyčia mostels derkert ir užmuš kaip musę, o jie dar ir geria. Vakar iš viso vienas parvarė su mašina, atidarė duris, o iš ten kvapas kaip is bravoro. Na apstojo ji keturi vienuoliai (ne žmones, o meškos) ir juokiasi iš jo. Aš atsi